dvarysta

dvarysta
dvarystà sf. (2) 1. baudžiava: Tenai sunki dvarysta J. Par dvarỹstą vis žemė dvaro buvo Brž. Prie dvarỹstos kitap žmonėm buvo gyvent Jz. Mano senelis dar gerai atsimena dvarỹstos laikus Rm. Dvarystą ėjome į dvarą Rgv. Mano būklės žmonės buvo linksmesniai, nor ir dvaryston reikė eit Slm. 2. dvaro turėjimas: Tai tau ir dvarystà, kad į skolas paskendęs Gs.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • dvarystos — dvarỹstos sf. pl. (2) žr. dvarysta 1: Ar teko dvarystàs eiti? Ėr. Žmonės dvarų nuvarginti buvo prie dvarỹstų Grž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baudžiava — baũdžiava sf. (1) K, J.Jabl, Gs, Slnt, baudžiavà (3b) Š, Dkš 1. istor. visiškas valstiečio darbo, turto ir asmens priverstinis priklausymas feodalui: Vergovė didžiulėje daugumoje šalių besivystydama pavirto baudžiava rš. Aš, vaikel, jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvaras — dvãras (sl.) sm. (4, 2); SD128, R18, H 1. dvarininko ūkis, sodyba: Dvãrūse ne su spragelais, su arkliais kuldavo Pj. Dvãrūse teturėjo kuliamų mašinų Grd. Jis turėjo dvarų̃ dvarùs (daug dvarų) Šl. Jis ne ponią ženijos, tik tą dvãrą Skr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvarystė — dvarỹstė sf. (2) 1. žr. dvarysta 1: Dvarỹstėn ėjo Tršk. Paleidimas iš dvarystės Vaižg. 2. SD128 dvariškumas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsakyti — 1 išsakyti NdŽ 1. tr. R46, Sut, N, K, M, Š, Ser išpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos Lz. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm? Trgn. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lažysta — lažystà sf. (2) baudžiava: Mūsų sunki lažystà, dvarysta, kunigysta J. Lažystos, arba baudžiavos, gadynė rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakelti — pakelti, pàkelia, pakėlė tr. I. pajėgti ką paimti aukštyn, išlaikyti, iškęsti; iškelti aukštyn, padėti ką aukščiau, arčiau, į šalį; pašalinti. 1. pajėgti ką sunkaus paimti aukštyn: Imkiatav vienu įtempimu, vienu įstingu, ir pakelsitav akmenį J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tijūnas — tijū̃nas (brus. цiвyн<germ. islandų thjonn) sm. (2) J, tijūnas (1) 1. Q565, SD400, CI81, Sut, I, N, BS145, [K], M, J, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, K istor. tarnas; prižiūrėtojas: Tada regėjo Jozefas juos ir Benjamin bylojo savam tijūnui: – Parvesk šius …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”